Jei esate aplankę įsimintiną miestą ar valstybę, galite atsiųsti mums tos vietovės aprašymą ir mielai pasidalinsime tuo su visais. Siųsti e-paštu: kolumbokeliones@gmail.com


Mūsų puslapio lankytoja Rugilė džiaugiasi atradus savo rojaus kampelį
"Esu kalnų mylėtoja, tad visuomet renkuosi kelionę į tas vietas, kuriose būtų kalnų. Taigi nusprendėme savarankiškai ir aktyviai vykti pailsėti į Slovakiją ir joje esančius aukštuosius Tatrus. Jau pirmosios kelionės valandos parodė, kad kelionėje nuotykių netrūks. Vos priartėjus prie Varšuvos užklupo tokia audra, kokios dar gyvenime neteko matyti – dangus su žeme maišėsi, o piktasis Perkūnas inirtingai laidė savo įtūžį ir žaibus į žemę. Tokiu oru nesunku buvo išklysti iš kelio, kas mums ir atsitiko. Vietoje gero lygaus ir tiesaus kelio, teko keliauti vingiuotais kaimo keliukais, kai aplinkui lingavo kukurūzų laukai. Jaučiausi kaip beveik kaip siaubo filme…

2

   Nors mūsų tikslas buvo pasiekti patį Lenkijos pakraštį, tačiau tokiomis oro sąlygomis, tas atrodė neįmanoma, tad stojome nakvoti šiaip ne taip nuvažiavę apie šimtą kilometrų nuo Varšuvos. Rytas buvo nuostabus tad keliavome toliau. Pirmoji mūsų stotelė buvo pasiekta vakarop ir tai buvo Zakopanė. Įsikūrę namuke, tuoj pat pradėjome planuoti, ką veiksime rytoj. Aišku, kaip tikri kalnų mylėtojai nusprendėme eiti pasižvalgyti į kalnus. Beanalizuojant galimus žygio maršrutus, dingtelėjo mintis, kad juk šioje vietovėje turėtų būti aukščiausia Lenkijos viršūnė. Žinoma neapsirikome. Nors Lenkijoje planavom stabtelti tik vienai nakčiai, mūsų nauja idėja kiek sujaukė planus, nes nusprendėme į kalnus keliauti su nakvyne. Mūsų planas buvo miško ir kalnų keliuku nukeliauti iki kempingo esančio netoliese Morske oko ežero, o kitą dieną lipti į pačią Rysy viršūnę (2499 m).

3

   Kitą rytą prisikrovėm pilnas kuprines - įsidėjom miegmaišius, palapines, katilėlius maistui gaminti ir išžygiavom. Visą dieną keliavome kalnų mišku, karts nuo karto išeinant į nuostabias aikšteles, kuriose atsiverdavo nuostabūs vaizdai.

4

   Vakarop pasiekėme kempingą. Atvykę, supratom, kad didžiules  kuprines ant pečių nešėmės visai be reikalo, nes kempinge, ne tik kad galima išsinuomoti palapines, bet dar ir savų statyt negalima… Tačiau ilgai nesikrimtę, įsikūrę palapinėse, puolėme gamintis valgyt, nes buvom tikrai pavargę ir alkani kaip vilkai. Tą vakarą pasigamintas maistas atrodė buvo pats skaniausias, kokį kada nors teko valgyti. Pavalgius nesunkiai pasinėrėme ir į sapnų pasaulį.

b12ea6c1-337d-4def-8636-bbb973f03e76

   Atsikėlus ryte, įsidėjom šiek tiek maisto ir iškeliavome pažvelgti į Lenkiją iš aukščiau. Neilgai žygiavus, priėjome Morske oko ežerą. Ten tikrai gražu, bet pasitenkinti tik tokiu grožiu būtų nuodėmė. Nemaža dalis turistų apsiriboja šiuo ežeru ir aukštyn nebekeliauja. Bet tai yra didžiulis praradimas, nes su kiekvienu žingsniu aukštyn vaizdai gražėjo ir kvapą gniaužė vis labiau. Palipėjus kiek aukščiau pasiekėmė kitą ežeriuką kalnuose Czarny Staw pod Rysami. Vaizdas nerealus – dangaus žydrynė ir kalnų dydybė atsispindinti kaip veidrodis lygiame vandens paviršiuje. Tikrai buvau nustebinta, nes vaizdai pranoko lūkesčius. Kilome aukščiau – o ten dar nuostabesni vaizdai. Aprašyti juos sunku – reikia pačiam pamatyti!

2380de35-6f16-4eed-89eb-88954df952bc

   Lipti į šį kalną nėra sudėtinga – tačiau gera avalynė labai svarbu. Ypač jei prognozuojamas lietus, nes tokiu atveju uolos slidžios ir nesunku paslysti. Aišku tai nėra lengvas pasivaikščiojimas, nes teks visą dieną lipti į viršūnę, o po to žemyn. Tai reikalauja ištvermės ir tikrai atima jėgas, bet tam nusiteikus ir pasiruošus – tai gali padaryt kiekvienas. O kopiančių turistų buvo tikrai daug ir įvairių – nuo mažų vaikų iki garbaus amžiaus senjorų. Pasiekus viršūnę ant jos buvo daugybė žmonių – teko net eilutėje pastovėti, kol galėjome nusifotografuoti pačiame kalno viršuje. Norėjosi šiek tiek ramybės, tad ilgai netrukus nukeliavom į visai čia pat, už kelių dešimčių metrų, esančią Rysy viršūnę Slovakijoje (2503 m). Šioje viršūnėje buvome visai vieni ir galėjome ramiai papietauti ir stebėti žmones esančius Lenkijos pusėje.

67573352-8bcc-4c05-94fb-0ac9e578364e

   Pasidžiauge nuostabiais vaizdais, pažvelgę į laikrodžius, supratome, kad turime skubėti žemyn, jei norime šiandien nakvoti ne palapinėje, o namuke. Nuo kalno keliavome greit, per daug nesidairydami, kad spėtume į arkliukų karietas, kurios vežė nuo Morske oko ežero. Ėjome sparčiai, tad vėlų tamsų vakarą, o gal jau ir naktį, buvome savo laikinuose namuose Zakopanėje. Gera buvo po poros dienų gamtoje miegoti minkštuose pataluose. Nors tą gerą jausmą, truputuką trikdė raumenų skausmas, kuris priminė apie pastarasias dvi dienas.

b902ebe8-2a4b-45d8-a856-381602536a01

   Taigi kitą rytą kėlėmės ir keliavome į Slovakiją. Pirmiausia keliavome į vieną didžausių pilių Rytų Europoje - Spišsky hrad. Pilis paliko didžiulį įspūdį – nuo jos bokšto puikiai atsiveria aplinkinė panorama ir nuostabūs Aukštieji Tatrai. Tą dieną turistų nebuvo itin daug, tad aplink tvyranti ramybė leido pasijausti tarsi istoriniame filme, o ne paprastame turintų lankytiname objekte. Kadangi po pastarųjų dienų žygio kojos nebuvo itin greitos, pilyje vaikštinėjome iš lėto, dažnai kur nors prisėsdami, stebėdami vietinę gyvūniją, kuri nesidrovėdama lakstė po pilies kiemą ir vis kišdavo nosį iš savo urvelių. Tad nepajautėmė, kad prabėgo visas pusdienis ir saulė leidos vakarop. Nakvynei pasirinkom, slidinėjimo sezonu išbandytą vietą – Tatragolf mountain resort. Nors viešbutis yra atokiau nuo miestelio, tačiau, turint automobilį, tai nesudaro nepatogumų. Už tai kambariai čia gražūs, erdvūs, tvarkingi. Jokių priekaištų šiai vietai neradome.

c4f968a9-2f6e-4f1a-96c9-ce93a0c32589

   Paskutiniąją kelionės dieną nusprendėme aplankyti Slovakijos rojų. Ten nuvykome, žengėme parko takais, dairėmės krioklių, kopėčių ir kabančių laiptelių. Tačiau ėjom ėjom ir jokių  krioklių ir nuotraukose regėtų vaidzų nepriėjom. Ėjom takais ir matėmė suverstas šakų krūvas, iškirsstus krūmus ir panašius vaizdus. Juokėmės, kad tikriausiai ne į Solvakų rojų pataikėm, o į pragarą. Vėliau įžingsniavom į gražesnius takus, kurie kiek pirminė lietuviškų parkų takus, tačiau vaizdų matytų nuotraukose vistiek nematėme. Taip visą dieną pravaikšinėję (nes atstumai ten tikrai nemaži), grįžome į pradžią nieko įspūdingo ir kvapą gniaužiančio nepamatę. Slovakojos rojus tądien mums neatskleidė savo grožio. Nors, ko norėti, kai mes „gudruoliai“ atvykę į jį, takų neišsistudijavę, nėrėme pirmu pasitaikiusiu takeliu į mišką.

04ddc5a6-da63-4b59-8238-7fb466a4f5f3

   Taip ir baigėsi mūsų kelionės paskutinioji diena ir visa kelionė. Kita diena buvo praleista automobilyje važiuojant namo.

1cdaa92b-d7ad-48f7-977e-3184f71cf9c2

   Nors keliavome į Slovakiją, tačiau didžiausi įspūdžiai liko Lenkijos Tatruose pakeliui į Rysy viršūnę. Tas žygis buvo labai netikėtas ir pranoko visus mūsų lūksečius. Jaučiausi tarsi atradus rojaus kampelį žemėje. Nesitikėjau, kad tokių nuostabių vietų yra taip arti, visai čia pat, kaimyninėje Lenkijoje.

NĖRA KOMENTARŲ