Sveiki, keliautojai!
Praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po grįžimo iš Azijos ir viską suvirškinus, pagaliau galime pasidalyti savo įspūdžiais iš 6 mėnesių kelionės, kuri truko nuo 2024 m. spalio iki 2025 m. balandžio!
Visus savo įspūdžius taip pat įamžinome YouTube kanale. Peržiūrėkite grojaraštį: „6 mėnesiai Azijoje“.
Skridome su Turkish Airlines. Mūsų maršrutas buvo:
Vilnius – Singapūras – Seulas – Vilnius.
Toks skrydžių segmentas angliškai vadinamas open-jaw.
Šis aprašymas – tai tik mūsų asmeniniai įspūdžiai ir emocijos iš kiekvienos aplankytos šalies.
Singapūras
Pietryčių Azijoje lankėmės ne pirmą kartą, tačiau visas savo keliones pradedame nuo didžiausios meilės – Singapūro! Teritorija vos pusantro karto didesnė už Vilnių, bet mus sužavėjo jau pirmo apsilankymo metu – švara, tvarka ir išsivystymo lygis. Singapūras yra pavyzdys pasauliui, kaip iš nieko sukurti rojaus kampelį. Valstybė, neturinti jokių gamtinių išteklių, per trumpą laiką sugebėjo tapti viena turtingiausių pasaulyje.
Garsieji Gardens by the Bay sodai traukia turistus iš viso pasaulio. Tai taip pat viena brangiausių valstybių pasaulyje – ypač tai pajusite, kai ieškosite viešbučio. Gyvenome 11 kv. metrų kambaryje už 70 eurų nakčiai – tai buvo mažiausias ir vienas brangiausių numerių per visą mūsų 6 mėnesių kelionę.
Nesklandumai prasidėjo jau nuo pirmųjų dienų. Likus vienai dienai iki skrydžio į Malaiziją, pabudau su surakinta nugara – vos galėjau pajudėti. Tikėtina, kad perpūtė. Vargais negalais nukeliavome į ligoninę, kur man atliko rentgeno tyrimą. Už visas procedūras ir vaistus sumokėjome 290 eurų, tačiau laimei padėjo žmonos turėtas banko kreditinės kortelės draudimas – po penkių dienų viską kompensavo!
Patarimas: Singapūre pigiai pavalgyti galite food court'uose – ten rasite daugybę pasaulio virtuvių, o patiekalai kainuos apie 5–8 eurus!
Malaizija
Po Singapūro skridome į Malaizijos Penang salą. Ten gyvenome jau kaip karaliai – vos už 35 eurus per dieną apsistojome 70 kvadratinių metrų trijų kambarių bute. Pastate taip pat buvo sporto salė ir baseinai ant stogo. Šioje saloje praleidome savaitę, tačiau dėl prasto oro didelę laiko dalį praleidome bute.
Aplankėme George Town senamiestį, kuriame gausu piešinių ant sienų – nemaža jų dalis sukurta lietuvio! Taip pat pakilome į aukščiausią Penango salos viršūnę, nuo kurios atsiveria vaizdai į visą salą.
Iš Penango salos 5 km ilgio tiltu persikėlėme į Malaizijos žemyninę dalį, o iš ten traukiniu keliavome į sostinę – Kuala Lumpūrą. Ten praleidome 4 dienas, gyvenome pačiame miesto centre, 57 aukštų dangoraižyje – vos už 65 eurus už naktį!
Kuala Lumpūras – turbūt vienas geriausių pasaulio miestų pagal kainos ir kokybės santykį: galite gyventi dangoraižyje už itin žemą kainą. Tiesiog pažiūrėkite į mūsų nuotraukas ir suprasite, ką turiu omenyje. 🙂
Kalbant apie kainas Malaizijoje – jos kartais atrodo tiesiog juokingos. Žiūri į kainą ir galvoji: ar tikrai gerai konvertavau, o gal čia rašybos klaida? Nejaugi gali būti taip pigu?
Dažniausiai valgydavome prekybos centruose (mall'uose), kur maistas neturėtų būti pats pigiausias, bet vis tiek už patiekalą sumokėdavome vos 3–4 eurus.
Kuala Lumpūre buvome ne pirmą kartą, bet šįsyk nesinaudojome metro – visur važinėjome su Grab (populiarus Pietryčių Azijoje pavėžėjimo paslaugų tiekėjas, panašus į Bolt). 10–15 min kelionė mums kainuodavo apie 3–4 eurus.
Tačiau pats miestas nėra labai patogus keliauti su mažais vaikais ir vežimėliu – jei naudositės viešuoju transportu ar metro, tai netrukus pastebėsite. Visgi Malaizija – puiki šalis keliauti ir atostogauti dėl savo kainų bei lankytinų vietų gausos.
Patarimai:
-
Traukiniai Malaizijoje – bilietus būtina rezervuoti bent savaitę prieš kelionę. Mes pirkome prieš dvi dienas ir vos gavome, nes buvo likę paskutiniai 15 bilietų visiems traukiniams tomis dienomis!
-
Petronas bokštai – jei norėsite pakilti į garsiuosius bokštus Kuala Lumpūre, bilietus įsigykite bent prieš 5–7 dienas.
Tailandas
Toliau skridome į Tailando visai ne tailandietiškiausią salą – Puketą! Tailande lankėmės jau ketvirtą kartą, o Pukete – antrą. Nuoširdžiai siūlome ten nekeliauti. Tikrojo Tailando čia pamatysite labai mažai – tai visiškai turistinė sala su dažnai neadekvačiomis kainomis. Mes čia praleidome 4 dienas, per kurias beveik visą laiką lijo, tad netrukus kėlėmės į Phi Phi salas.
Phi Phi salos labai pamėgtos jaunimo, tad čia triukšminga – vakarėliai vyksta kiekvieną dieną. Iš šių salų taip pat vyksta daugybė turų. Mums patinka praleisti kelias dienas vienoje iš Phi Phi salų (jų yra šešios), kur galima skaniai ir nebrangiai pavalgyti bei aplankyti vieną ar kitą gražesnę salą. Tik trečią kartą apsilankę Phi Phi salose sužinojome, kad su baidare galima nuplaukti iki vos už 2 km esančio, nepaprastai gražaus paplūdimio.
Po to keltu persikėlėme į Koh Lanta salą – visiškai ramią, šeimyniniam poilsiui skirtą salą, kurioje turistų kur kas mažiau nei kitose pagrindinėse Tailando salose. Čia pirmą kartą išsinuomavome motorolerį, nors anksčiau nedrįsdavome to daryti. Eismas kairiąja puse buvo bauginantis tik pirmą valandą – vėliau jaučiausi kaip žuvis vandenyje. Būtent po šios patirties pradėjau gailėtis, kad motorolerio neišsinuomavome anksčiau – juk Tailande lankomės jau ketvirtą kartą! Daug gražių vietų anksčiau tiesiog neaplankėme dėl baimės vairuoti kaire puse. Tiesą sakant, eismas nėra toks chaotiškas, kaip gali pasirodyti – tereikia suprasti, kaip važinėja vietiniai, ir prisitaikyti. Taisyklė paprasta – tiesiog neatsitrenk į priekyje važiuojantį! 🙂 Motorolerio nuoma daugumoje Pietryčių Azijos šalių kainuoja apie 6–8 eurus per dieną.
Toliau kėlėmės į Ao Nang – arba, kaip aš vadinu, Tailando Palangą. Tai vienas populiariausių Tailando kurortų. Nors vieta labai turistinė, tačiau šiek tiek pavažiavus motoroleriu jau galima pajusti tikrąją Tailando dvasią. Miesto paplūdimio pakraštyje galima aplankyti gamtoje gyvenančias beždžiones, kurios vagia viską, ką pamato skanaus ar įdomaus. Iš Ao Nang taip pat patogu pasiekti daugybę lankytinų vietų tiek žemyninėje dalyje, tiek keliaujant su valtimis ar kateriais į privačius turus. Mums Ao Nang patinka, nors net patys nežinome kodėl – turistų daug, bet kažkaip jautiesi tarsi namuose. Bent jau mes ten taip jaučiamės.
Toliau keliavome į Surat Thanį – tikrą tailandietišką miestą, kuriame turistai – reti svečiai, dažniausiai tik vykstantys į Koh Samui salą. Čia padarėme vieną iš savo mažų klaidų keliaudami po Tailandą – planavau iš Surat Thani traukiniu keliauti į Bankoką, bet pasirodė, kad Tailande – kaip ir Malaizijoje – traukinio bilietus reikia užsisakyti iš anksto, o ne likus 1–2 dienoms…
Atvykus į Surat Thanį oras nelepino. Angliškai čia beveik niekas nekalba, o susidarė įspūdis, kad pagrindinė veikla šiame mieste – leisti laiką dideliame prekybos centre. Tačiau visai netikėtai vaikštinėdami palei upę atradome trumpą turą su valtimi. Valandos trukmės kelionė kanalais ir džiunglėmis paliko didžiulį įspūdį – pamatėme ant medžio besideginantį varaną ir kaip žmonės gyvena tokiose, atrodytų, visiškai atokiose vietose. Tai buvo vieni geriausiai investuotų 8 eurų per visą mūsų 6 mėnesių kelionę! Kadangi traukiniu nuvykti nepavyko – į Bankoką teko skristi.
Bankokas – daugelio žurnalų ir leidinių įvardijamas kaip vienas labiausiai pervertintų miestų pasaulyje – ir mes su tuo sutinkame. Miestas labai išsiplėtęs, atstumai tarp lankytinų vietų – didžiuliai. Nors viešasis transportas ir yra gana išvystytas, mums pasirodė, kad juo naudotis ne itin patogu – kelionės užtrunka ilgai. Asmeniškai manau, kad Bankoką smarkiai išpopuliarino filmai, kurie žmonėms sukūrė iliuziją apie šį miestą – deja, ji ne visai atitinka tikrovę.
Bankoką siūlyčiau lankyti tik tada, jei į Tailandą atvykstate ar iš jo išvykstate – tai būtų gera vieta paskutinėms 2 dienoms, skirta apsipirkimui, suvenyrams ir dovanoms.
Kambodža
Iš Bankoko autobusu keliavome į Kambodžą. Ant pasienio susitvarkėme visa on arrival ir štai – mes jau čia, pasienio mieste Poipet! Atrodė, lyg būtume patekę atgal į praeitį. Nežinau kodėl, bet visur ant asfalto buvo daug smėlio ir dulkių – jausmas panašus tarsi būtume Indijoje. Laimei, čia sustojome tik pernakvoti. Kitą rytą su girtu tuktuko vairuotoju keliavome į vietą, kur turėjo mūsų pasiimti autobusas. Ją vos radome – navigacija šiose vietose veikia labai prastai.
Po kelių valandų kelio pasiekėme miestą, dėl kurio ir keliavome į Kambodžą – Krong Siem Reap. Čia yra vienas iš pasaulio stebuklų – Angkor Wat šventyklų kompleksas. Tai įspūdinga vieta, kurią tikrai verta aplankyti. Saulėlydžiai čia – vieni gražiausių, kokius esame matę gyvenime. Bilietas į kompleksą kainavo 37 dolerius. Įdomu tai, kad vėliau, važiuodami motoroleriu iš kitos pusės, supratome, jog galima patekti ir nemokamai – niekas bilietų netikrino.
Taip pat trumpai aplankėme didžiausią Pietryčių Azijos ežerą – Tonlé Sap, kurio ilgis siekia apie 250 km. Pamatėme, kaip žmonės čia gyvena ant vandens – net mokyklą ir bažnyčią turi pastatę plaukiojančiose platformose!
Deja, tai ir buvo geriausia, ką patyrėme Kambodžoje... Tai vienintelė šalis, kuri mus nuvylė per visą 6 mėnesių kelionę. Mums pasirodė, kad kainos visiškai neatitinka kokybės – tiek apgyvendinimas, tiek paslaugos. Todėl skubiai pakeitėme planus: vietoj planuotos kelionės prie jūros, išvykome į sostinę Pnompenį, kur apsistojome kelioms dienoms. Kiekvieną dieną vis pratęsdavome rezervaciją, nes skubiai darėmės Vietnamo vizą, kad kuo greičiau galėtume palikti šalį.
Pastaba
Tai tik mūsų asmeninė nuomonė apie Kambodžą. Ši šalis vis dar yra mažai atrasta turistų – tai gali būti didelis privalumas, jei ieškote autentiškos ir ramesnės atostogų krypties!
Vietnamas
Iš Kambodžos autobusu atkeliavome į didžiausią Vietnamo miestą – Hošiminą! Kad tai motorolerių šalis, galima suprasti iškart – važiuojant keliu atrodė, lyg mūsų autobusas būtų banginis, o aplink jį plaukiotų tūkstančiai sardinių. Motorolerių čia tiek daug, kad neįmanoma nepastebėti.
Apsigyvenome gana naujame rajone, esančiame Hošimino pakraštyje – iš esmės tai buvo tarsi miestas mieste, kuriame gyvena apie 200 000 gyventojų. Pats Hošiminas turi apie 9 milijonus gyventojų ir yra didžiausias pasaulio miestas, kuriame nėra metro!
Po kelių dienų Hošimine persikėlėme į pajūrio miestą Vung Tau, mėgstamą vietinių poilsiautojų. Apsistojome dviejų pastatų komplekse su net 1500 apartamentų! Tai turbūt pigiausia vieta, kurioje galima būtų peržiemoti. Pirmą savaitę mokėjome 20 eurų už naktį, vėliau – 14, dar vėliau pratęsėme už 16, o paskutinę savaitę – vos už 12 eurų už parą. Kaip supratote – mums tikrai patiko 😊 Mėnesį gyvenome toje pačioje vietoje, tik kas savaitę keitėsi butas ar aukštas – dažniausiai gyvenome 27–29 aukšte. Iš pradžių aukštai gyventi atrodė įdomu, bet ilgainiui tai pradėjo varginti – kartais lifto laukdavome net po 10 minučių!
Vung Tau mieste sutikome Kalėdas ir Naujuosius metus – buvo labai keista pirmą kartą švęsti šias šventes ne Lietuvoje, be giminaičių. Kūčių dieną aplankėme didžiausią Kristaus statulą Azijoje, o šventinę atmosferą jautėme tarp vietos krikščionių, kurie šventė kaip ir mes. Žinojome, kad vietnamiečiai švenčia kinų Naujuosius metus, bet mus nustebino, kad vakarietiški Nauji metai jiems beveik neegzistuoja – išėję į lauką lygiai vidurnaktį, neišgirdome nei vieno fejerverko! Mūsų „YouTube“ kanale galite pamatyti, kaip šventėme Kalėdas prie +30 laipsnių temperatūros.
Po Vung Tau keturioms dienoms persikėlėme į didžiausią Mekongo deltos miestą – Can Tho (lietuviškai – Kantas). Čia aplankėme šeimos kakavos fermą, kur pirmą kartą paragavome tikros, šviežios kakavos. Su žmona juokavome, kad mūsų dukra dabar jau visą gyvenimą gers tik prastesnę kakavą 😄
Toliau laukė pagrindinis kelionės tikslas – turas po Mekongo upę. Iš vakaro susitarėme su valties kapitonu, kad kitą dieną mus plukdys pro kanalus. Deja, dėl šiukšlių, šakų ir žemo vandens lygio to padaryti nepavyko. Nepaisant to, Kantas paliko gerą įspūdį – tai labai „vietnamietiškas“ miestas su autentiška atmosfera.
Iš ten keliavome iki jūros ir keltu persikėlėme į Phu Quoc salą, kurioje praleidome mėnesį. Čia buvome jau antrą kartą – sala mums paliko gerą įspūdį dar anksčiau. Kur bepasisuksi – visur gražūs paplūdimiai. Masažai ant jūros kranto už 8 eurus, švieži ir skanūs vaisiai, draugiški žmonės, daug veiklų šeimoms – visa tai rasite populiariausioje Vietnamo saloje.
Asmeniškai Phu Quoc saloje atradau meksikietišką virtuvę – taip „užsikabinau“, kad beveik kasdien valgiau tortilijas, buritus ir kitus skanėstus, kurie čia taip pat nėra brangūs. Sala taip pat pasižymi nuostabiu klimatu – nuo sausio iki vasario čia dienomis laikėsi apie +30°C, o naktimis apie +24°C. Ar gali būti geriau?
Pats Vietnamas – didžiulė ir labai įvairi šalis. Jos per vieną ar net dvi keliones tikrai neapkeliausi. Mes tikrai žinome, kad dar grįšime, nes labai norime aplankyti šiaurinę dalį, kurioje dar nebuvome.
Patarimas
Turizmas Vietname šiuo metu sparčiai auga, todėl rekomenduojame keliauti kuo greičiau, kol ši šalis dar nėra tapusi visiškai „nuturistinta“.
Honkongas
Ši Kinijai priklausanti teritorija mus nustebino tuo, kad atvykstant nereikėjo nei vizos, nei pildyti jokių atvykimo kortelių! Atskridai, parodei pasą – ir esi laisvas! Jau važiuojant autobusu iš oro uosto iki viešbučio supratau, kad norėsiu čia sugrįžti. Žinote tą jausmą, kai nuo vaikystės svajoji aplankyti kokią nors šalį ir esi 100 % įsitikinęs, kad tau ten patiks? Man taip buvo su Singapūru, Honkongu ir Japonija.
Honkongas labai priminė Singapūrą – tai nedidelė teritorija su puikia infrastruktūra ir tvarka. Tačiau šioje vietoje mūsų su žmona nuomonės išsiskyrė. Jai Honkongas nepaliko jokio įspūdžio, bet aš tai priskiriu kelionių nuovargiui – ji jau buvo pavargusi nuo keliavimo.
Honkongas – tai vieta, kuriame visada žiūri į dangų, nes čia stūkso daugiausiai dangoraižių visame pasaulyje! Taip pat aplankėme ilgiausią pasaulyje eskalatorių trasą, keltais persikėlėme į kitas Honkongo salas, ir, žinoma, važiavome legendiniais dviaukščiais tramvajais, kurie kainuoja vos 35 euro centus!
Tiesa, viešbučiai Honkonge yra brangūs – dėl akivaizdžių priežasčių. Tačiau aplankyti jį bent 4–5 dienoms tikrai rekomenduoju kiekvienam. Tai įkvepianti vieta, kur modernumas ir Azijos autentika dera tarpusavyje.
Filipinai
Iš Honkongo skridome į Filipinų salą Cebu ir apsistojome to paties pavadinimo mieste. Pirmas įspūdis buvo, švelniai tariant, nekažką. Vos išlipus iš pavėžėjo prie mūsų apartamentų pastato, mus iškart apsupo vietinės elgetos. Kaip vėliau paaiškėjo, elgetavimas Filipinuose yra didelė problema. Gatvėse daug vaikų, moterų su kūdikiais ant rankų, kurie prašo pinigų.
Kartais situacijos būdavo netgi juokingos: pavyzdžiui, vyras, atrodantis visiškai normaliai, paprašo pinigų. Nedavus – nueina nusiperka „Coca-Colos“ ir atsisėda šalia gerti. Ir tada sau užduodi klausimą – kodėl jis prašė pinigų? Kaip vėliau mums paaiškino vietinė moteris, daugelis filipiniečių turistus tiesiog mato kaip „pinigų maišus“.
Cebu miestą palikome gana greitai – orai nelepino, o ir jautėmės nesaugiai.
Siquijor sala
Persikėlėme į Siquijor salą 4 dienoms, bet tai buvo per trumpas laikas – šios salos mums norėjosi daugiau! Tai nedidelė, bet neįtikėtino grožio vieta. Išsinuomavę motorolerį, per kelias dienas apvažiavome visą salą. Daugybė krioklių, skardžių, vaizdingų vietovių – ši sala tikrai paliks stiprų įspūdį!
Bohol ir Panglao salos
Vėliau persikėlėme į gerokai didesnę Bohol salą. Gyvenome tiek pačioje Boholo saloje, tiek šalia esančioje mažytėje Panglao saloje, sujungtoje tiltu. Čia motoroleriu kasdien nuvažiuodavome po 100–150 km – tiek norėjosi visko pamatyti!
Bohol sala turtinga gamta: kriokliai, urvai, paplūdimiai, unikalios gyvūnų sanatorijos. Čia galima pamatyti ir vieną seniausių planetos gyvūnų – filipininį ilgakulnį. Sala tokia didelė, kad jos visos išnaršyti su motoroleriu tiesiog neįmanoma.
Manila
Galiausiai persikėlėme į Filipinų sostinę Manilą, kur tiesiog ramiai praleidome dvi dienas – apsipirkome rūbų ir ruošėmės kelionei į Japoniją.
Patarimas
Filipinuose dažna problema – nepatikimi keltai tarp salų. Pasitaiko atvejų, kai kelionių kompanijos paskutinę minutę atšaukia reisą, jei nesurinktas pakankamas keleivių skaičius.Mums 2 kartus atšaukė tiesiog dieną prieš kelionę. Būtinai skaitykite atsiliepimus apie keltų kompanijas, kad išvengtumėte netikėtumų.
Japonija
Apie Japoniją galima rašyti labai daug, bet kartu ir labai trumpai – tai šalis, kokią ją įsivaizduojate, o gal net dar geresnė! Nuo vaikystės svajojome ją aplankyti, ir svajonė išsipildė.
Atskridome į Osaką, kur nusprendėme nekeliauti į Tokiją, nes planavome kitą kelionę į Japoniją, todėl sostinę palikome ateičiai. Osakoje gyvenome 10 dienų ir per šį laiką aplankėme netoliese esančius Naros ir Kyoto miestus. Taip pat įsigijome savaitinį Shinkansen (greitojo traukinio) bilietą, leidžiantį neribotai keliauti iki pat Fukuokos – miesto, nutolusio apie 500 km.
Nors Osaka yra mažesnė už Tokijų, mums tokio miesto užteko pradžiai. Didžiulės traukinių stotys, nors ir energiją atimdavo, būdavo neatsiejama kelionės dalis – jose praleisdavome po 30–40 minučių kasdien.
Iki šiol nevalgėme taip skaniai kaip Japonijoje, ir kalbu ne tik apie restoranus, bet ir apie paprastą maistą iš parduotuvių ar mažų kavinių, kur greitai užbėga vietiniai. Net vakare prieš parduotuvių uždarymą užsukdavome nusipirkti šviežių sušių ar kitų patiekalų – jie būdavo tikrai švieži! Tai dėl to, kad Japonijoje maistas greitai išperkamas, o naujas gaminamas nuolat, tad visuomet galima rasti kokybišką maistą.
Vėliau persikėlėme į Fukuoką – Japonijos pietų uostamiestį. Pačiame mieste nelabai ką radome veikti, bet vis dar turėjome galiojantį Shinkansen bilietą, todėl aplankėme ir už 250 km nutolusią Hirošimą – miestą, kuriame buvo numesta atominė bomba, taip pat Himeji – miestą su viena gražiausių Japonijos pilių.
Vieną dieną su greitaisiais traukiniais nuvažiavome beveik 1000 km, ir nepajutome nuovargio, nes kelionė jais – tikras malonumas.
Mitas apie Japoniją
Populiarus mitas, kad Japonija yra brangi šalis, nėra tikslus. Viešbučiai ir traukiniai iš tiesų kainuoja nemažai, tačiau maistas ir rūbai čia dažnai pigesni nei Lietuvoje. Šiuo metu Japonijoje ekonominė krizė, kas mums, turistams, yra naudinga. Tad dabar – puikus metas keliauti į Japoniją!
Pietų Korėja
Iš Japonijos 6 valandas keltu plaukėme į Pietų Korėjos antrą pagal dydį miestą – Busaną! Skirtumų tarp Japonijos ir Pietų Korėjos beveik nepastebėjome. Abi šalys yra technologijų milžinės, tik Pietų Korėja, sakyčiau, yra šiek tiek brangesnė – ypač tai jautėsi prekybos centruose.
Busane apsistojome 7 naktims vos už 34 eurus už naktį. Gyvenome 20 aukšte, 2 kambarių bute su virtuve ir visais patogumais – tikra atgaiva piniginei po Japonijos viešbučių kainų. Šalia mūsų apartamentų stūksojo 100 aukštų dangoraižis, kuriame įsikūrusi aukščiausia pasaulyje Starbucks kavinė – 99 aukšte!
Vėliau kėlėmės į sostinę Seulą, iš kurios skridome namo. Ten jau orai nelepino – buvo stiprus vėjas, o netoli mūsų rajono įvyko nelaimė – nugriuvo tiltas.
Patarimas
Jei planuojate aplankyti ir Pietų Korėją, ir Japoniją, rekomenduoju pradėti nuo Pietų Korėjos, nes po Japonijos ji gali nepalikti tokio įspūdžio. Iš tiesų, po Japonijos daug kas gali pasirodyti mažiau įspūdinga 🙂
Apibendrinimas
Mūsų kelionė truko 178 dienas. Ar buvo sunku? Aš norėjau keliauti metus, o žmona jau po mėnesio pradėjo norėti namo 🙂 Šios kelionės metu supratau, kad nesu iš tų, kurie pasiilgsta žmonių, o mano žmonai labai trūko gyvo bendravimo su kitais, o ne tik su manimi ir dukra.
Kas perskaitė viską iki galo, tas yra didelis šaunuolis 🙂
